Kartais jautiesi vienišas tarp būrio žmonių, nors artimų, bet vis tik svetimų.
Kartais nežinai, kur nori eiti, nei kodėl gyveni ČIA, o ne kažkur KITUR. Kodėl tau, o ne kažkam kitam paskirtas toks likimas. Nors ir turėtum jaustis savo gyvenimo valdove - negali, kažkas kliudo, kažkas, ko net pati nesupranti. Lyg tavo gyvenimą kas nors valdytų, lyg kvaila lėlė...
 |
| Sebastião Salgado |
...ir kartais taip gera priglusti prie mylimo peties, pailsėti ir vėl stoti į kovą su visu pasauliu.
Ir taip gera turėti tą petį, kuris visada tave paguos...
 |
| Sebastião Salgado |
No comments:
Post a Comment