Teisingumo paieškos

Dėl mąstytojų ir filosofų kyla karai, būtent dėl jų idėjų kaunasi ir žūva paprasti mirtingieji. Dėl Karlo Markso idėjų krito gausybė karių ir eilinių žmogelių. Žmonių lygybė – vis dar neįgyvendinta svajonė. Ir sakyk, ką nori, kad šiandien visi turime tas pačias teises, visi esame lygūs, bet juk iš tikrųjų vieni yra lygesni už kitus.

Bet ne apie tai norėjau kalbėti. Norais nenorais teko prisiminti socializmo idėjas skaitant Emilio Zolia 13-tą Rugonų-Makarų epopėjos dalį, kuri vadinasi „Žerminalis“. Tai pasakojimas apie mažo Prancūzijos miestelio gyventojus, kurie, norėdami išgyventi, turėjo dirbti anglies šachtų kasykloje. Visa šeima – nuo jauniausio, iki seniausio. Moterys likdavo namuose rūpintis kūdikiais, o kai šie užaugdavo t.y. sulaukdavo 7-8 metų, eidavo dirbti kaip ir kiti. Labiausia pribloškia autoriaus genialumas vaizduojant dvi socialines terpes – anglies šachtų darbininkus ir tų šachtų savininkus. Vargšai darbininkai dirba už visiškus grašius, kurių vos užtenka prasimaitinti, o štai turtingieji lobsta darbininkų kaina. Regis, kaip visur ir visada – ta pati išlikimo teorija, kurią matome ir šiandien. Metams bėgant niekas nesikeičia. Tik vat, knygoje darbininkai nusprendė sukilti, darbai sustojo, niekas nebedirbo. Ar buvo kas nors laimėta? Iš alkio mirę kūdikiai, senoliai, šeimos, praradusios maitintojus. Ir kur gi tas teisingasis socializmas, kuriuo vadovaujantis bandyta sukilti? Niekas nepasikeitė, regis, viskas tapo dar blogiau.

Skaitydama“Žerminalį“ buvau nusprendusi tapti socialiste. Ieškoti teisybės pasaulyje, bandyti, ką nors pakeisti. Bet pasaulis taip paprastai nesikeičia.

Knyga taip pat turi ekranizaciją http://www.youtube.com/watch?v=ffg9cYc-6U0, režisuotą Claude Berri. Nors sunku lyginti knygą su filmu, tačiau ši ekranizacija lyg ir papildo pirmąjį istorijos variantą. Filme atskleidžiamas darbininkų skurdas, varganos gyvenimo sąlygos ir tikras Sizifo darbas kasant anglį. Reikia paminėti, jog ekranizacijoje išliko mano jau minėta idėja – priešprieša tarp dviejų socialinių sluoksnių, lyg vienas žmogus būtų daugiau nusipelnęs nei kitas. Bet tokios jau gyvenimo taisyklės. Kažkas kuria teorijas, kažkas bando jas įgyvendinti, o kažkas miršta niekad jų neįgyvendinęs.