Ir iš tikrųjų tenka pasijusti lyg liestum dangų. Žvarbus vėjas primena, jog esi kalnuose. Siauros, akmenimis grįstos gatvelės, iš akmenų sukonstruoti, praeitį menantys namai...
Kažkas ten gyvena, o kažkas tuos namus fotografuoja. Et, kaip neteisinga, jog vieni žmonės gimsta privilegijuoti, rojaus kampelyje. Bet pažvelgus iš kitos pusės, turėtų būti sunku ištverti turistų antplūdžius, kurie liežuvius iškišę spokso į kažkieno gyvenamus namus.
Nemačiau nei vieno šuns, tačiau teko sutikti daugybę kačių. Kačių rojus, ramybės paunksmė, tarp dangaus ir žemės...
 |
| Kačių rojus |
No comments:
Post a Comment